priemušas

príemušas sm. (1), prýmušas (ž.) (1, 3^a) 1. NdŽ šautuvo užtaisas: Buvau įsidėjęs tik du príemušu Sl. 2. toks vaikų žaidimas: Kur buvot? – Príemušo mušėm On. 3. tam tikras kalbant pridedamas pasakymas, priežodis: Kalba su príemušais, pavyzdžiui: nusiminė it ubagas, kruopus pabėręs Sr. Ano kalba ne kaip kalba, vis su prymušaĩs, su pryžodžiais Šts. 4. užgaulė: Ans šnekės su prymušaĩs, t. y. dailiai nešneka be užgaulių J.